Krikščioniškoje tikėjimo šerdyje – du kasdieniai dalykai: duona ir vynas. Ne išskirtiniai, ne reti, bet tie, kurie kasdien paliečia žmogaus ranką, lūpas, gyvenimą. Tačiau Eucharistijoje jie pakyla aukščiau savo prigimties. Jie tampa daugiau nei maistas. Jie tampa Kristumi.
Per Paskutinę vakarienę Jėzus nešaukia audrų, nekelia iš mirusių, o ima duoną. Ir taurę. Jo paprastumas tampa šventumo forma. Duona ir vynas, ištariant Jo žodžius ir šaukiantis Šventosios Dvasios, nebėra vien kūrinijos dovanos – jie tampa Dievo Kūnu ir Krauju. Ne simboliškai, bet slėpiningai, tikrai. Tokia yra Bažnyčios tikėjimo drąsa.
Kūrinijos ir žmogaus bendras darbas
Eucharistijoje Bažnyčia dėkoja ne tik už tai, ką žmogus padarė – sumalė, iškepė, išspaudė, išlaikė. Ji dėkoja pirmiausia už tai, kas gauta – už žemės vaisių. Už tai, kad javai auga, vynmedis dera, kad pasaulis nėra uždaras, bet atviras dovanojimui. Duona ir vynas yra žmogaus ir Kūrėjo bendradarbiavimo vaisius.
Tai atliepia ir senosios Sandoros laikyseną: pirmieji vaisiai būdavo atnešami kaip padėka. Kai kurie vaisiai įgavo ypatingą simboliką. Nerauginta duona primena išsilaisvinimą iš Egipto. Mana dykumoje – Dievo ištikimybę. Velykų taurė – pažadą, kad Jeruzalė bus atstatyta, kad laukia nauja tvarka, nauja šventė.
Jėzaus ženklai – duonos laužymas ir vyno gausa
Jėzaus padauginta duona buvo ženklas, bet ne vien gailestingumo. Ji nurodė į tai, kas vėliau taps Eucharistija: duona, kuri sotina ne tik skrandį, bet ir širdį. Kanos vestuvių vynas – ne tik šeimos išgelbėjimas nuo gėdos. Tai pirmas ženklas, kad Dievas ateina su gausa, kad Jėzaus artumoje šventė neužsibaigia, bet įgauna amžinumo skonį.
Duona, kuri laužoma. Vynas, kuris išliejamas.
Kristus ne šiaip pasirinko duoną ir vyną. Jie abu laužomi, dalijami, liejami. Jie ne lieka sveiki, bet atiduodami. Eucharistijoje laužoma Duona tampa tuo, kuo buvo ir Jėzaus gyvenimas – save dovanojanti meilė. Išliejamas Vynas tampa krauju, kuris ne naikina, bet gydo.
Tai, kas kasdieniška – tampa šventa. Tai, kas valgoma – tampa buvimo kartu ženklu. Tai, kas matoma – rodo neregimą. Duona ir vynas nėra vien simboliai. Jie yra vartai, per kuriuos pasaulis pereina į Dievo karalystės tikrovę.