Abelio nužudymas – pirmoji žmogžudystė Šventajame Rašte. Abelio nužudymo istorija pasakojama Pradžios knygos 4 skyriuje. Tai vienas dramatiškiausių epizodų visoje Biblijoje – ne tik dėl smurto, bet ir dėl to, ką jis atskleidžia apie žmogaus širdį, pavydą, laisvą valią ir Dievo teisingumą. Istorija prasideda nuo pirmųjų žmonių vaikų – Kaino ir Abelio.
Abu – Adomo ir Ievos sūnūs. Abelis buvo piemenėlis, o Kainas – žemdirbys. Abu aukojo Dievui aukas: Kainas atnašavo žemės vaisių, o Abelis – geriausius savo avių bandos pirmagimius. Dievas palankiai žvelgė į Abelio auką, bet Kaino auka Jam nepatiko.
Biblijoje konkrečiai nepaaiškinama, tačiau iš konteksto galima suprasti, kad Dievas žvelgia ne tik į dovanas, bet ir į širdį. Abelis aukojo nuoširdžiai, tikėjimo kupinas, o Kaino aukoje galėjo būti savanaudiškumo ar formalumo. Hebrajų laiške sakoma:
„Tikėjimu Abelis aukojo Dievui geresnę auką negu Kainas“ (Hbr 11, 4)
Kainas, apimtas pykčio ir pavydo, tampa tylesniu ir pavojingesniu. Dievas jį įspėja:
„Kodėl tu pyksti? Kodėl tavo veidas paniuręs? Jei elgsies gerai – argi nebūsi priimtas? O jei elgsies blogai, nuodėmė tyko prie tavo durų.“ (Pr 4, 6–7)
Tačiau Kainas nepaklauso. Jis išsiveda brolį į lauką ir nužudo jį. Tai pirmoji žmogžudystė, įvykdyta ne svetimo, o brolio rankomis – ir tai pabrėžia tragediją, kuri iki šiol kartojasi žmonijos istorijoje.
Dievo teismas ir malonė
Po nusikaltimo Dievas kreipiasi į Kainą su galingu klausimu:
„Kur yra tavo brolis Abelis?“ (Pr 4, 9)
Kainas atsako garsia fraze:
„Nežinau. Argi aš esu savo brolio sargas?“
Dievas žino, kas įvyko. Jis sako:
„Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš žemės.“ (Pr 4, 10)
Už šį nusikaltimą Kainas nubaudžiamas tremtimi – jis bus benamis ir klajūnas. Tačiau net tada Dievas jo nenužudo. Kainas bijo, kad kas nors jį užmuš, tad Dievas uždeda jam ženklą, kad niekas jo neliestų.
Ką reiškia ši istorija?
– Ji atskleidžia, kaip nuodėmė įsiskverbia į žmogų, jei jis neprižiūri savo širdies.
– Ji rodo, kad Dievas neteisia iš karto, bet įspėja, kviečia keistis.
– Ji kalba apie atsakomybę už kitą – Kaino klausimas „Argi aš esu savo brolio sargas?“ yra provokuojantis, bet atsakymas yra „taip“ – mes atsakingi vieni už kitus.
– Ji rodo Dievo teisingumą, bet ir gailestingumą – net po žiauraus nusikaltimo Kainui suteikiama apsauga.
Naujojo Testamento laiške žydams rašoma:
„Jūs priėjote prie… naujosios Sandoros tarpininko Jėzaus ir apšlakstymo kraujo, kuris kalba geriau negu Abelio kraujas“ (Hbr 12, 24)
Abelio kraujas šaukiasi teisingumo, Jėzaus – atleidimo. Taip tarp Senosios ir Naujosios Sandoros užsimezga gili prasmės linija.
Tai istorija apie nuodėmę, bet ir apie viltį – kad net didžiausioje tamsoje žmogus nėra paliktas be Dievo žvilgsnio.