Mordechajus – tai vienas pagrindinių Purimo istorijos veikėjų ir Esteros knygos herojus. Jis buvo išminčius, žydų tautos atstovas, gyvenęs Persijos imperijoje, Šušan (Sūzų) mieste, ir dirbęs prie karaliaus rūmų vartų. Mordechajus – Esteros globėjas, dėdė arba pusbrolis, kuris ją užaugino tarsi savo dukrą.
Mordechajaus vaidmuo Esteros knygoje:
- Jis išgelbsti karalių – anksti knygos pradžioje Mordechajus išgirsta sąmokslą prieš karalių Achašverą, praneša apie tai ir karalius išgelbėjamas. Šis poelgis vėliau taps lemtingu, kai karalius nuspręs jį pagerbti – ir taip Hamanas, didžiausias jo priešas, bus pažemintas.
- Jis atsisako nusilenkti Hamanui – Mordechajus išlieka ištikimas Dievui ir savo tautai, todėl atsisako nusilenkti Persijos didikui Hamanui. Tai tampa pretekstu Hamano neapykantai visai žydų tautai.
- Jis skatina Esterą veikti – kai Hamanas paskelbia planą išnaikinti visus žydus, Mordechajus kreipiasi į karalienę Esterą – jo globotinę – ir ragina ją pasinaudoti savo padėtimi: „Kas žino, galbūt tu būtent dėl tokios valandos pasiekei karalienės didybę?“ (Est 4, 14)
Šie žodžiai tapo vienu garsiausių raginimų veikti tikėjimo ir atsakomybės vardu. - Jis tampa didiku – galiausiai Mordechajus užima Hamanui priklausiusį postą ir tampa antruoju po karaliaus – gerbiamu, išmintingu ir sąžiningu tautos atstovu.
Ką simbolizuoja Mordechajus?
Mordechajus judaizmo tradicijoje simbolizuoja:
- Tiesos ir principų ištikimybę, net kai tai pavojinga.
- Veikimą tyloje – jis nemirga scenos centre, bet daro lemtingus dalykus laiku.
- Dvasinį vadovavimą – jis kreipia Esterą, bet nevaldo jos, o tik primena atsakomybę.
Per Purimą Mordechajus minimas kaip žydų tautos išgelbėtojas, o jo atmintis pagerbiama per istorijos pasakojimus, vaidinimus, dainas ir džiaugsmą.
Mordechajus – tai sąžinės ir išminties balsas, stovintis prieš Hamaną – puikybės ir smurto jėgą. Ir šioje konfrontacijoje pergalę švenčia ne jėga, o ištikimybė.