Hamanas – tai Esteros knygos veikėjas, Persijos karaliaus Achašvero patarėjas, kuris siekė sunaikinti žydų tautą. Jis yra vienas pagrindinių Purimo istorijos antagonistų, simbolizuojantis neapykantą, puikybę ir valdžios troškimą.
Pasakojime Hamanas įsiunta, kai žydas Mordechajus atsisako jam nusilenkti. Tai Hamanas priima kaip asmeninį įžeidimą ir nusprendžia atkeršyti ne tik Mordechajui, bet visai jo tautai – žydams. Jis įkalba karalių išleisti įsakymą, kuriuo žydams skiriama sunaikinimo diena. Šiai dienai parinkti Hamanas meta burtus – hebrajiškai „purim“ – iš čia ir kilęs šventės pavadinimas.
Hamanas pasiruošia masinei žudynių akcijai ir net pastato kartuves Mordechajui. Tačiau kai karalius sužino, kad jo žmona Esteros yra žydė, ir kad Hamanas planuoja išžudyti jos tautą, viskas apsiverčia. Hamanas netenka karaliaus pasitikėjimo ir pats pakabinamas ant tų pačių kartuvų, kurias buvo pastatęs savo priešui.
Hamanas judaizmo tradicijoje laikomas blogio įsikūnijimu, o Purimo metu jo vardas laikomas tokia nešvaria figūra, kad kiekvieną kartą ištarus jį per Esteros knygos skaitymą sinagogoje, vaikai ir suaugusieji švilpia, barška gragėmis ar kitaip stengiasi „nutildyti“ jo vardą. Tai tarsi ritualinis atmetimas, kolektyvinė atmintis apie tai, ką reiškia užslėpta, bet mirtina neapykanta.
Kai kurie komentatoriai laiko Hamaną politinės ir religinės neapykantos simboliu, kuris iškyla ne tik žydų istorijoje, bet ir bet kurioje kultūroje, kur valdžia sujungia puikybę su paranoja. Purimo pasakojime Hamanas tampa figūra, kuri žlunga ne dėl išorės jėgų, o dėl savo paties ambicijų ir išdidumo.