Catalina Rivas gimė XX a. viduryje Cochabamba mieste, Bolivijoje, tačiau tiksli jos gimimo data viešai nėra plačiai skelbiama. Apie jos vaikystę ir jaunystę yra nedaug informacijos, nes ji buvo paprasta namų šeimininkė, gyvenusi įprastą gyvenimą iki savo mistinių patirčių pradžios. Ji užaugo katalikiškoje šeimoje, tačiau, kaip pati teigė, jos tikėjimas nebuvo itin gilus iki 1993 m., kai asmeninė tragedija pakeitė jos gyvenimą.
1993 m. kovo mėn. Catalina patyrė šeimos krizę, kurios detalės nėra viešai atskleistos, tačiau šis įvykis paskatino ją atsiverti Dievo gailestingumui. Ji pradėjo intensyviai melstis, ieškodama paguodos, ir netrukus patyrė gilų dvasinį atsivertimą. Šis laikotarpis žymėjo jos mistinio kelio pradžią, kai ji teigė gavusi pirmuosius apreiškimus iš Jėzaus ir Mergelės Marijos.
Mistinės patirtys ir misija
Nuo 1993 m. Catalina pradėjo reguliariai gauti apreiškimus, kuriuose Jėzus ir Marija skatino ją rašyti jų perduotas žinias. Šios žinios, užrašytos knygose, tokiose kaip „Didysis kryžiaus žygis dėl meilės“, „Dieviškoji paslaptis“, „Šventosios valandos durys“ ir „Mano širdies šventovė“, pabrėžia Dievo gailestingumą, atgailos svarbą, Eucharistijos garbinimą ir meilę artimui. Jos raštai, išversti į kelias kalbas, tapo populiarūs tarp katalikų, ypač Lotynų Amerikoje, JAV ir Europoje.
1994 m. spalio 13 d. Catalina keliavo į Conyers, Džordžijos valstiją (JAV), švęsti Fatimos Mergelės Marijos apsireiškimų metinių. Klūpėdama prie didelio kryžiaus ant Šventojo kalno, ji matė stiprų šviesos spindulį, sklindantį iš kryžiaus, ir pajuto, kad turi visiškai atsiduoti Dievo valiai. Tą akimirką ji teigė gavusi stigmas – Kristaus kančios žaizdas ant rankų, kojų ir širdies. Nuo tada ji reguliariai išgyvendavo Kristaus kančią, ypač gavėnios metu, lydima fizinio skausmo ir kraujavimo iš stigmų.
Catalina tvirtino, kad jos misija yra skleisti Dievo žinią per raštus ir liudijimus. Ji neieškojo viešumo ir gyveno kuklų gyvenimą kaip močiutė ir šeimos moteris, tačiau jos knygos ir paskaitos pritraukė daug pasekėjų. Jos darbai buvo patvirtinti kai kurių vietinių vyskupų, įskaitant Cochabamba arkivyskupą René Fernández Apaza, kuris 1998 m. suteikė „imprimatur“ kelioms jos knygoms, pripažindamas, kad jos atitinka katalikų mokymą.
Apie Catalinos vėlesnį gyvenimą yra mažai viešos informacijos, nes ji vengė viešumo ir gyveno ramiai Cochabamba. Manoma, kad ji tęsė savo misiją rašydama ir melsdamasi iki senatvės. Tikslūs duomenys apie jos mirtį (jei ji mirė) nėra plačiai prieinami, tačiau jos knygos ir mokymas tebėra įtakingi tarp katalikų, ypač tų, kurie domisi mistiniais apreiškimais.
Stigmos
Catalinos stigmos pirmą kartą pasirodė 1994 m. spalio 13 d. Conyers mieste, JAV, per jos apsilankymą Fatimos šventės metu. Klūpėdama prieš kryžių, ji matė šviesą, sklindančią iš kryžiaus, ir pajuto, kaip šviesa „perskrodė“ jos rankas, kojas ir širdį, sukeldama intensyvų skausmą. Šios žaizdos, anot jos, buvo Kristaus kančios ženklai, simbolizuojantys jos dalyvavimą Jo aukoje. Skirtingai nei kai kurie stigmatikai, tokie kaip Padre Pio, kurių stigmos buvo nuolat matomos, Catalinos stigmos pasirodydavo epizodiškai, ypač per religines šventes, tokias kaip Didysis penktadienis ar gavėnia.
Catalinos stigmos turėjo šias savybes:
- Epizodinis pobūdis: Žaizdos ant rankų, kojų ir širdies kraujuodavo ne nuolat, o tam tikromis progomis, ypač per Kristaus kančios išgyvenimus ekstazės metu. Tikslios detalės apie kraujavimo dažnumą ar išvaizdą nėra plačiai dokumentuotos.
- Skausmas: Catalina aprašė intensyvų fizinį skausmą, lydintį stigmas, kuris sustiprėdavo vizijų metu, kai ji išgyvendavo Kristaus nukryžiavimą.
- Dvasinė reikšmė: Anot Catalinos, stigmos nebuvo skirtos jai pačiai išaukštinti, o tarnavo kaip Dievo kvietimas tikintiesiems atgailauti ir priartėti prie Jo per maldą ir sakramentus.
Nėra viešų įrodymų, kad Catalinos stigmos būtų buvusios mediciniškai tirtos taip intensyviai, kaip, pavyzdžiui, Padre Pio ar Teresės Neumann. Jos patirtys daugiausia remiasi jos pačios liudijimais ir kai kuriais liudininkų, įskaitant kunigus ir piligrimus, pasakojimais.
Stigmos krikščionybėje simbolizuoja dalijimąsi Kristaus kančia ir yra laikomos Dievo malonės ženklu. Catalinos atveju stigmos buvo jos mistinės misijos dalis – liudyti Dievo gailestingumą ir skatinti tikinčiuosius atsiversti. Jos apreiškimai dažnai pabrėždavo Eucharistijos svarbą, atgailą ir maldą, o stigmos sustiprino šią žinią, parodydamos fizinį Kristaus kančios atspindį. Teologai, palaikantys Catalinos patirtis, mato jos stigmas kaip priminimą apie kryžiaus aukos aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje.
Teologinis vertinimas
Katalikų teologai, ypač tie, kurie remia privačius apreiškimus, Catalinos stigmas ir raštus laiko galimu Dievo veikimo ženklu. Jos knygos, gavusios „imprimatur“ iš Cochabamba arkivyskupo, atitinka katalikų doktriną, pabrėždamos gailestingumą, Eucharistiją ir atgailą. Jos apreiškimai turi panašumų su šv. Faustinos Kowalskos Dievo Gailestingumo žinia, ypač akcentuodami Jėzaus meilę nusidėjėliams.
Tačiau Bažnyčia išlieka atsargi. Pagal Katalikų katekizmą (CCC 67), privatūs apreiškimai, tokie kaip Catalinos, nėra privalomi tikėti ir turi būti vertinami pagal jų atitikimą Šventajam Raštui ir Bažnyčios mokymui. Nors kai kurie vyskupai palaikė jos raštus, Vatikanas nėra oficialiai patvirtinęs jos stigmų ar apreiškimų autentiškumo, ir jos beatifikacijos byla nepradėta.
Protestantų teologai dažnai skeptiškai vertina stigmas, laikydami jas katalikų liaudies religingumo dalimi, galinčia nukreipti dėmesį nuo Biblijos. Tačiau Catalinos mokymas apie atgailą ir meilę yra universalus ir gali rezonuoti su platesne krikščionių auditorija.
Filosofinis požiūris
Fenomenologai, tokie kaip Jeanas-Lucas Marionas, Catalinos stigmas galėtų laikyti „pertekliniais fenomenais“, kurie peržengia racionalų suvokimą ir kviečia susidurti su transcendentiniu. Racionalistai, sekdami Davidu Hume’u, stigmas aiškintų kaip psichosomatinius reiškinius, galimai susijusius su intensyviu religingumu ar emociniu stresu po šeimos tragedijos. Kadangi Catalinos stigmos nebuvo plačiai tiriamos mediciniškai, moksliniai paaiškinimai lieka spekuliatyvūs.
Nepaisant to, Catalinos raštai ir jų poveikis tikintiesiems – ypač Lotynų Amerikoje, kur jos knygos plačiai skaitomos – rodo, kad jos patirtys turėjo reikšmingą dvasinę įtaką, kuri negali būti lengvai atmesta.
Catalina Rivas yra gerbiama tarp katalikų, ypač tų, kurie domisi mistiniais apreiškimais ir Dievo Gailestingumo dvasingumu. Jos knygos, platinamos per katalikų leidinius ir internetą, įkvėpė daugelį gilinti maldos gyvenimą, dažniau dalyvauti šv. Mišiose ir praktikuoti atgailą. Piligrimai, lankę Cataliną Cochabamba ar Conyers, liudijo apie jos nuolankumą ir atsidavimą Dievui.
Jos stigmos ir apreiškimai ypač paveikė Lotynų Amerikos katalikus, kur privačių apreiškimų tradicija yra stipri. Kai kurie tikintieji laiko ją šiuolaikine mistike, panašia į šv. Faustiną ar Padre Pio, nors jos šventumo statusas oficialiai nepripažintas. Jos mokymas apie Eucharistiją ir gailestingumą taip pat rado atgarsį tarp charizmatinio atsinaujinimo judėjimo narių.
Iššūkiai ir kritika
Catalinos stigmos ir apreiškimai susiduria su keliais iššūkiais:
- Bažnyčios atsargumas: Nors kai kurie vyskupai patvirtino jos raštus, Vatikanas neištyrė jos stigmų ar apreiškimų, todėl jie lieka privačių apreiškimų kategorijoje. Kai kurie teologai ragina atsargiai vertinti jos žinias, nes jos kartais akcentuoja apokaliptinius elementus, kurie gali kelti painiavą.
- Skepticizmas: Mokslininkai ir skeptikai, neturėdami medicininių tyrimų apie jos stigmas, siūlo psichologinius paaiškinimus, susijusius su autosugestija ar religiniu ekstazės poveikiu. Kadangi stigmos nebuvo nuolat matomos, sunku patvirtinti jų autentiškumą.
- Komercializacija: Catalinos knygos ir mokymas kartais platinami per komercinius kanalus, o tai kelia klausimų apie jos misijos grynumą, nors nėra įrodymų, kad ji pati siekė finansinės naudos.
Catalina Rivas yra šiuolaikinė Bolivijos mistikė, kurios stigmos, gautos 1994 m., ir apreiškimai iš Jėzaus bei Mergelės Marijos padarė ją įtakinga figūra tarp katalikų, ypač Lotynų Amerikoje. Jos gyvenimas, nuo paprastos namų šeimininkės iki mistinės rašytojos, liudija apie Dievo gailestingumo ir atgailos žinią. Teologiškai jos stigmos pabrėžia Kristaus kančios aktualumą, o filosofiškai – žmogaus troškimą susitikti su transcendentiniu. Nepaisant Bažnyčios atsargumo ir skeptikų kritikos, Catalinos raštai ir liudijimai įkvepia tūkstančius gilinti tikėjimą per maldą ir sakramentus. Jos palikimas lieka gyvas per knygas ir tikinčiųjų bendruomenes, ieškančias Dievo artumo šiuolaikiniame pasaulyje.