Protingos nežemiškos gyvybės paieška „Search for Extraterrestrial Intelligence“ (SETI) – tai mokslinis projektas, skirtas ieškoti protingos gyvybės už Žemės ribų, bet iš religinės pusės jis turi kur kas gilesnį atspalvį. Nors SETI mokslininkai naudoja radijo teleskopus ir analizuoja signalus iš kosmoso, kai kurie teologai šį darbą mato kaip neoficialų Dievo buvimo ar Jo plano atspindį. Jei Visata tyli ir mes esame vieninteliai, tai kelia klausimus, kurie nepalieka abejingų nei tikinčiųjų, nei skeptikų: kodėl mes čia? Ar tai atsitiktinumas, ar kažkieno sumanymas?
SETI pradžia siekia XX a. vidurį, kai mokslininkai, tokie kaip Frankas Drake’as, ėmė svarstyti, ar galime aptikti protingų būtybių siunčiamus signalus. Bet teologams šis ieškojimas tapo savotišku veidrodžiu. Jei Visata pilna gyvybės, tai galėtų reikšti, kad Dievas kūrė plačiai, neapsiribodamas Žeme. Tačiau jei esame vieniši šioje begalybėje – o iki šiol SETI nieko nerado – tai gali sustiprinti idėją, kad Žemė ir žmonija yra unikalūs, gal net specialiai sukurti. Ši mintis glaudžiai siejasi su vadinamuoju antropiniu principu, kuris teigia, kad Visatos fizikinės savybės atrodo „pritaikytos“ gyvybei, bent jau mums. Pavyzdžiui, jei gravitacija ar cheminės konstantos būtų vos kitokios, žvaigždės nesusiformuotų, o mes neegzistuotume.
Religiniu požiūriu SETI kelia ir kitus klausimus. Krikščionių teologai svarsto: jei aptiktume ateivius, ar tai paneigtų Biblijos pasakojimą apie žmogų kaip Dievo paveikslą? Kai kurie sako, kad ne – galbūt Dievas kūrė kitur, tik mums apie tai nepasakė. Kiti, ypač konservatyvesni, baiminasi, kad protinga gyvybė kitur galėtų sukrėsti tikėjimą, nes tradiciškai Žemė laikoma kūrimo centru. Islamo ar judaizmo mąstytojai taip pat turi savo kampą – ar ateiviai turėtų savo pranašus, savo šventuosius raštus? O gal tyla kosmose yra ženklas, kad esame išskirtiniai, kaip sako Psalmė: „Dangus skelbia Dievo šlovę“?
SETI tyla – vadinamasis „Didysis tylėjimas“ – teologams yra perlas. Jei nieko nerandame, tai gali būti argumentas tikinčiųjų naudai: gal esame vieninteliai, nes toks buvo planas. Antropinis principas čia įsipina natūraliai – Visata atrodo per daug tiksli, kad būtų tik chaosas. Pavyzdžiui, jei Žemės orbita būtų vos kitokia, gyvybė neišsilaikytų. Tikintieji tai mato kaip Kūrėjo ranką, o skeptikai – kaip statistinį atsitiktinumą. SETI ieškojimai šį ginčą tik pakursto.
SETI vis dar nieko neaptiko, bet teologinis pokalbis nesibaigia. Kai kurie sako, kad tyla yra Dievo būdas parodyti mūsų vietą – esame maži, bet reikšmingi. Kitiems tai iššūkis: jei Visata tuščia, gal Dievo ir nėra, o mes tik vienišas atsitiktinumas? SETI, nors ir mokslinis, religiniu požiūriu tampa langu į didžiausius klausimus: ar esame vieni, ar tik dalis didesnio paveikslo? Ir kol signalai nesuskamba, kiekvienas gali turėti savo atsakymą – ar tai tyla iš Dievo, ar tik kosmoso tuštuma.