Klausimas, ar būti turtingu yra nuodėmė, lydi krikščionybę nuo pat jos pradžios. Jėzus kalba apie tai labai aiškiai: “Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.” (Mk 10,25). Bet ar tai reiškia, kad pats turtas yra blogis? Ar Dievas priešiškas klestėjimui? Ar krikščionis turi rinktis skurdą vien todėl, kad turtas kelia pavojų sielai?
Turtas savaime nėra nei gėris, nei blogis. Tai įrankis. Kaip peilis gali būti naudojamas ir duonai pjauti, ir sužeisti, taip ir pinigai – gali tarnauti ir geriems darbams, ir savanaudiškumui. Tad ne pats turtas, o santykis su juo tampa lemtingas. Evangelijoje pabrėžiama ne tiek pinigų turėjimas, kiek prisirišimas prie jų. Pavojus kyla tada, kai turtas tampa tikslu, kai žmogus pradeda tarnauti pinigams, o ne naudoti juos tarnystei.
Turtingumas tampa dvasine rizika tada, kai užtemdo žmogaus širdį – kai pasitikėjimas pinigais pakeičia pasitikėjimą Dievu, kai klestėjimas tampa izoliacija nuo kitų. Jėzus kalba apie turtuolį, kuris puotavo, o šalia jo vargšas Lozorius mirė badu – ne todėl, kad būti turtuoliu blogai, bet todėl, kad jis nepažvelgė į Lozorių. Ne turtas jį pasmerkė, o abejingumas.
Tačiau Evangelijoje randame ir pavyzdžių, kai turtingi žmonės yra palaikomi – Juozapas iš Arimatėjos, Nikodemas, turtingos moterys, kurios rėmė Jėzaus veiklą. Turtingi, bet atviri širdimi, pasiruošę dalintis ir tarnauti.
Turtas tampa iššūkiu: ar tu jį valdai, ar jis valdo tave? Ar jis uždaro tavo širdį, ar atveria ją dosnumui? Dievas kviečia ne į skurdą, bet į laisvę – ir tai gali būti pasiekta tiek turint daug, tiek mažai. Evangelinis neturtas nėra tik banko sąskaitos dydis – tai vidinė būsena. Vargdienis dvasia gali būti net ir milijonierius, jei viską laiko Dievo dovana ir yra pasiruošęs dalintis.
Ne pats turtingumas yra nuodėmė, o tai, ką jis daro su žmogaus širdimi. Kai turtas tampa kliūtimi meilei, atjautai ir pasitikėjimui Dievu – tada jis virsta pavojumi sielai. Bet kai jis naudojamas su išmintimi, atvira širdimi ir tarnyste, jis gali būti palaiminimas ne tik tau, bet ir daugeliui aplinkinių.