Šiandienos pasaulyje pasirinkti skaistumo kelią atrodo drąsus ir netikėtas sprendimas. Daugelis moterų, jaučiančių trauką šiam gyvenimo būdui, tuo pat metu susiduria su abejonėmis ir klausimais – ar tai tikrai mano kelias? Ar pajėgsiu išlikti skaisti? Ką tai reiškia mano moteriškumui, mano gyvenimo pilnatvei?
Šv. Ambraziejus savo veikale „De Virginitate“ („Apie mergelystę“) pabrėžia, kad skaistumas nėra praradimas ar atsisakymas būti moterimi. Atvirkščiai, jis aiškiai teigia: „Skaistybė yra ne apribojimas, o pilnatvė, kuri leidžia žmogui visiškai atiduoti save Dievui ir kitiems.“ Pasirinkusios skaistų gyvenimą, moterys tampa ypatingomis Dievo artumo liudytojomis, nes jų širdys yra laisvos nuo kasdienių žemiškųjų rūpesčių ir visada pasirengusios mylėti besąlygiškai.
Ambraziejus sako: „Dievas ieško ne garbės, bet širdies, ir skaisti širdis Jam yra brangiausias altorius.“ Tai reiškia, kad skaistumas yra pirmiausia vidinė nuostata – gebėjimas savo meilę nukreipti į gilesnius, dvasinius santykius. Pasirinkdama skaistumą, moteris nepaliauja būti moteriška. Ji tampa gyva savo moteriškumo išraiška, nes jos meilė tampa ne prisirišimu prie vieno žmogaus, o dovana daugybei žmonių. Ji atveria širdį Dievui, kuris pripildo ją džiaugsmu, ramybe ir vidine stiprybe.
Šv. Ambraziejus primena, jog Mergelė Marija – ne tik tobula skaistumo pavyzdys, bet ir didžiausia drąsos bei pasitikėjimo Dievu mokytoja. Marija savo „taip“ Dievui nesvarstė, kas laukia ateityje – ji tiesiog atvėrė širdį ir priėmė savo gyvenimą kaip Dievo dovaną. Todėl moterys, kurios šiandien abejoja, gali pasisemti stiprybės iš Marijos pavyzdžio – ji parodo, kad drąsus atsidavimas Dievo valiai ne tik neištuština gyvenimo, bet jį pripildo nauja prasme ir džiaugsmu.
Jeigu šiandien tu esi viena iš tų moterų, kurios jaučia pašaukimą skaistumui, bet taip pat jaučia abejonę ir baimę, atmink, kad tu ne viena. Daugybė moterų prieš tave ėjo šiuo keliu ir rado jame gyvenimo pilnatvę. Skaistumas – tai ne tuštuma, o pilna meilės širdis, ne baimė, o drąsa gyventi iš meilės, ne vienišumas, o tikra bendrystė su Dievu ir žmonėmis.
Ambraziejaus žodžiais tariant: „Kas išsaugo skaistumą, jau šiame gyvenime ragauja to, kas laukia danguje.“ Tai gyvenimo pasirinkimas, kuris atveria dvasinį pasaulį ir pripildo širdį tokiu džiaugsmu, kokio pasaulis negali duoti. Būtent todėl verta ne tik apie tai galvoti, bet ir drąsiai tai rinktis.