Popiežius Pijus XII valdė Bažnyčią vienu tamsiausių žmonijos istorijos laikotarpių – Antrojo pasaulinio karo metu. Jo pontifikatas prasidėjo 1939-aisiais, kai Europą gaubė ne ramybės, o šūvių ir bombų aidai. Tai nebuvo laikas didelėms kalboms ar iškilmingiems teologiniams svarstymams. Tai buvo metas, kai žodžiai turėjo svertą. Kai kiekvienas sakinys galėjo tapti viltimi arba nusivylimu.
Vienas iš jo stipriausių pasakymų buvo: „Taika nėra tylos būsena, o teisingumo darbas.“ Šie žodžiai nebuvo graži frazė diplomatiniam pasisakymui. Jie buvo raginimas. Įspėjimas. Ir kartu – tiesos liudijimas. Nes tikra taika nėra tai, kai visi nutyla, kai nutildomi ginklai ar protestai. Tiesa taika – tai ne „ramybė bet kokia kaina“. Ji gimsta tik ten, kur yra teisingumas. Kur žmogus nėra mindomas. Kur silpnesnis nėra aukojamas dėl stipresnio „tvarkos“.
Pijus XII dažnai kritikuojamas dėl savo tylėjimo holokausto metu. Tai sudėtingas klausimas, dėl kurio istorikai iki šiol diskutuoja. Vieni sako, kad jis turėjo kalbėti garsiau. Kiti – kad jo tylūs, bet konkretūs veiksmai (pvz., žydų slėpimas vienuolynuose, pagalba pabėgėliams) buvo būtent tai, ką tuo metu buvo įmanoma padaryti realiai. Bet kokia bebūtų tiesa, vienas dalykas aiškus – jis puikiai suprato, kad tikra taika turi būti paremta tiesa. Ne baime. Ne prievarta. Ne tuo, kad „visi nutilo“.
Tą frazę galima labai lengvai pritaikyti ir mūsų laikams. Dažnai atrodo, kad jei aplink tylu – viskas gerai. Šeimoje, visuomenėje, pasaulyje. Bet ta tyla dažnai būna pavojinga. Kartais tylime dėl baimės. Kartais dėl patogumo. O kartais – nes atrodo, kad nieko nepakeisim. Bet jeigu nėra teisingumo – jei vieni viską turi, o kiti vos išgyvena, jei vienų nuomonė visada svarbi, o kitų niekas neklauso, jei vieni gauna atleidimą, o kiti – bausmę už tą patį… tai tokia „taika“ tėra iliuzija.
Pijaus žodžiai kviečia būti ne stebėtojais, o kūrėjais. Neužtenka tik norėti taikos – ją reikia daryti. Per mažus, bet sąžiningus pasirinkimus. Per drąsą pasakyti, kai matome neteisybę. Per gebėjimą padėti tiems, kuriems pasaulis nusisuko. Nes tik tada, kai kiekvienas žmogus žino, kad yra matomas ir vertas – gimsta tikra taika. Ne iš tylos. O iš teisingumo.