2 Esdras, dar žinoma kaip 4 Esdras pagal Vulgatą, yra viena iš apokrifinių Senojo Testamento knygų. Ji buvo įtraukta į Karaliaus Jokūbo Bibliją (KJV) kaip dalis Apokrifų, bet buvo pašalinta 1885 m. Ši knyga nėra įtraukta į žydų Tanachą, bet buvo naudojama krikščionių teologijoje, ypač katalikų ir stačiatikių tradicijose.
Knyga dažnai vadinama Ezros apokalipse, nes ji pateikia mistinius regėjimus, panašius į tuos, kurie randami Danieliaus ir Apreiškimo Jonui knygose. Ji vaizduoja pranašą Ezrą, kuris ieško atsakymų apie Izraelio kančias ir ateities išganymą.
Turinys ir pagrindinės temos
2 Esdras yra padalinta į tris pagrindines dalis:
- 1-2 skyriai (pridedami tik Vulgatoje) – dažnai vadinami 5 ir 6 Ezros knygomis, šie skyriai yra krikščioniškojo pobūdžio, juose kalbama apie Dievo teismą ir pagonių pasmerkimą.
- 3-14 skyriai – pagrindinė knygos dalis, kurioje Ezra patiria septynis regėjimus, nagrinėjančius žmogiškąją kančią, likimo klausimus ir Mesijo atėjimą.
- 15-16 skyriai (pridedami tik Vulgatoje) – apokaliptinės pranašystės apie ateinančias nelaimes ir Dievo teismą.
Svarbiausia dalis – Ezros regėjimai. Jis klausia Dievo, kodėl teisūs žmonės kenčia, o blogi klesti. Angelai jam duoda atsakymus apie žemišką neteisybę ir ateities teisingumą, pabrėždami, kad Dievas turi didesnį planą, kurio žmonės negali iki galo suprasti.
Vienas iš svarbiausių epizodų yra erelio regėjimas (12 skyrius), kuris simbolizuoja Romos imperiją ir jos kritimą. Taip pat kalbama apie Mesijo atėjimą ir teisingumo atkūrimą.
Kodėl ši knyga buvo pašalinta iš protestantiškojo kanono?
- Ji nebuvo įtraukta į hebrajų Tanachą, todėl Reformacijos metu protestantai atsisakė jos kaip nekanoninės.
- Jos apokaliptinis pobūdis ir mistiniai regėjimai buvo mažiau priimtini reformatorių teologijai.
- Ji buvo laikoma vėlyvesniu tekstu, galimai parašytu po Kristaus laikų, todėl protestantai ją vertino kaip neautentišką Senajam Testamentui.
Nepaisant to, 2 Esdras išliko svarbi katalikų, stačiatikių ir net kai kurių protestantų teologijoje kaip mistinis tekstas, nagrinėjantis giliausius tikėjimo klausimus apie kančią, teisingumą ir ateitį.
Svarbios ištraukos
1. Ezros klausimas apie kančią
“Mano Viešpatie, jei pasaulis buvo sukurtas dėl mūsų, kodėl mes nevaldome pasaulio? Kodėl pasaulį valdo tie, kurie yra nedori?” (2 Esdras 3:32)
Šis klausimas atspindi teodicėjos problemą – kodėl blogis egzistuoja ir kodėl blogi žmonės dažnai klesti.
2. Erelio regėjimas (Romos imperijos kritimas)
“Tada pamačiau didelį erelį su dvylika sparnų ir trims galvomis… Ir buvo pasakyta: šis erelis yra paskutinė didžioji karalystė, kuri valdys žemę.” (2 Esdras 11:1-12)
Šis simbolinis regėjimas interpretuojamas kaip Romos imperijos pakilimas ir galutinis žlugimas, kas buvo itin reikšminga ankstyviesiems krikščionims.
3. Septintoji vizija apie Mesiją
“Iš jūros iškilo vyras, kurio veidas spindėjo kaip saulė, ir jis sušuko galingu balsu: ateikite pas mane, jūs, kurie saugojote Aukščiausiojo Įsakymus.” (2 Esdras 13:3-4)
Šis pasakojimas yra viena aiškiausių Mesijo atėjimo pranašysčių Senajame Testamente, kurioje Mesijas pasirodo kaip teisėjas ir išlaisvintojas.
4. Angelų atsakymai Ezrai apie žmonijos ribotumą
“Tu negali suvokti Aukščiausiojo paslapčių, kaip nei negali išmatuoti jūros ar suskaičiuoti žvaigždžių danguje.” (2 Esdras 4:21)
Ši ištrauka pabrėžia, kad žmogus negali iki galo suprasti Dievo planų, nes jo protas yra ribotas.