“O Jėzau, aukščiausiojo Tėvo Viengimi, jo prigimties švytėjime ir atvaizde, atmink, kaip tvirtai pasiryžęs, atidavei dvasią Tėvui: „Į Tavo rankas, Viešpatie, atiduodu savo dvasią“. Atmink, kaip Tavo kūnas buvo pervertas, kaip Tau galingai šaukiant plyšo širdis, kaip dėl mūsų atpirkimo atvėręs savo gailestingumo gelmes, iškvėpei savo gyvybę.
Dėl šios brangiausios mirties prašau Tave, šventųjų Karaliau, sustiprink mane, kad pasipriešinčiau velniui, pasauliui, kūnui ir kraujui, kad miręs pasauliui, Tau gyvenčiau. Paskutinę mano išėjimo valandą priimk mano dvasią, kuri po tremties ir kelionių sugrįš pas Tave. Amen.
Tėve mūsų. Sveika, Marija.”